Sofi Oksanen "Stalino karvės"

Įdomus, netikėtas, kartais sukrečiantis, toks šis romanas. Jame gausu įvairių temų : neištikimybės- kur rusaitės parsiduoda už suomiškas pėdkelnės (sovietmečiu buvo deficitas įvairių tiek aprangos, tiek maisto prekių); bulimijos- romano herojė Ana nesugeba normaliai valgyti ir viską išvemia, ji sąmoningai supranta, kad blogas toks jos elgesys, bet ir toliau garbina savo "Viešpatį", vėliau seka anoreksiją ir osteoporozė, dėl kalcio trūkumo lūžta abi kojos; sovietmečio realijų- aprašomi trėmimai, šiek tiek gyvenimo Sibire; baimės pripažinti savo šaknis- tik po nepriklausomybės Ana išdrįsta kalbėti apie savo estiškas šaknis ir to nesigėdija.

Šį romaną drąsiai galiu vadinti visapusišku. Įvairių temų ir įvykių gausa, 3 kartų gyvenimo nagrinėjimas duoda malonumą skaitant. Ir užvertus paskutinį puslapį buvo šiek tiek liūdna. Rekomenduoju visiems, kas domisi soietmečiu, mitybos sutrikimais ir tiesiog istorijomis, kuriose nagrinėjami kelių kartų gyvenimai.

Anotacija:
„Stalino karvės“ (2003) – Sofi Oksanen literatūrinis debiutas, kuriame vaizduojamas trijų kartų moterų gyvenimas. Intriguojantis ir nuoširdus pasakojimas apie išgyvenimus pokario bei sovietinėje Estijoje ir vakarietiškoje Suomijoje. Sofijos, Katarynos ir Anos akimis vaizduojama šiurkšti užkarda tarp XX a. antrosios pusės Rytų ir Vakarų, atplėšusi mylinčias viena kitą motinas ir dukteris, privertusi jas jausti baimę, gėdą, nevisavertiškumą ir imtis tikrų žygių siekiant įrodyti, kad yra moterys. Kupinas maišto ir kartu lyriškas romanas buvo nominuotas Runebergo premijai, vienai autoritetingiausių Suomijos literatūros premijų. Pirmoji Lietuvoje išleista šios autorės knyga – romanas „Valymas“ (2010).

Įvertinimas: 9/10

Kaina: iš bibliotekos

Leidimo metai: 2012

Puslapių skaičius: 448