P.Venclova "Akvariumas"

Dvi apysakos, abi liūdnos, bet savaip žavios. Skaičiau gana greitai, nes tekstas itin literatūrinis ir mielas lietuvio ausiai. Gamtos aprašymai itin įspūdingai pateikti. Labiausiai patiko pirmoji apysaka "Akvariumas". Bet abi apysakos lyg Ezopo pasakėčios, skatinančios kažką išmokti ar pasimokyti iš herojų klaidų. Sukėlė daug susimąstymo, apgalvojimo. Ir keista, kad tik dabar tokią neblogą knygą atsiverčiau. Abiejų apysakų pabaigose, abu herojai likdavo vieni, nes juos paliesdavo artimųjų mirtys. Tai turbūt tam, kad suteiktų aliuziją, kad herojus grįžta į tą pačią apmąstymų ir savianalizės erdvę...

Anotacija:
Trečioji prozininko knyga, kurią sudaro dvi naujos apysakos. Pagrindinis "Akvariumo" herojus Gabrielis, nežinantis kas jo tėvai, išaugęs su senele vienišoje sodyboje, itin aštriai jaučia savyje materialaus ir dvasinio prado priešpriešą, nostalgiškai ilgisi idealo. Vis dėlto, toldamas nuo gyvenimo konkretybės, herojus praranda save, menksta kaip asmenybė. Apysakoje "Kraujo skausmas" bandoma pažvelgti žmogaus prigimties gelmėn, šmėsteli mito apie sūnų paklydėlį atšvaitai. Autorius atskleisdamas vaikų pareigos tėvams dorovinę vertę, išveda savo herojų iš dvasinės painiavos ir apatijos.

Įvertinimas: 9/10

Kaina:  Mamos biblioteka

Leidimo metai: 1987

Puslapių skaičius: 277p.