Lars Kepler "Hipnotizuotojas"

Penktoji 2013-ųjų knygų iššūkio knyga.

Kuo toliau, vis labiau "krentu į meilę" su skandinaviškais detektyvais. Jų dėka galima pamiršti kasdieninį gyvenimą ir pasinerti į nusikaltimų bei policijos tyrimų kupiną gyvenimą. Vis tenka prisiminti, kaip buvau skeptiškai nusiteikusi prieš detektyvo žanrą - kaip taip gali būti tokio ažiotažo knygų pardavimai, kodėl jos perkamiausiųjų sąrašuose... Mano monologai besiklausančiajam tuo metu, būtų atrodę mažų mažiausiai makabriški ir kupini nepatyrimo (!). Gėda pripažinti, bet buvau teperskaičius gal tik vieną kitą detektyvą, o kad nesudomino - reiškia buvo abejotinos kilmės.. Iš tikrųjų, pilnam "atsijungimui" nuo aplinkos meilės romanas netinka - skaudančias širdies žaizdas drąsko tos visos meilės ir seilės; grožinis kūrinys, klasika - turėtų būti itin įtraukianti, o ne įvykių stumdymas iš vieno puslapio į kitą; na ir detektyvas - aš nemanau, kad įmanoma skaityti detektyvą, neįsigilinant, neatkreipiant dėmesio į detales, nesekant nusikaltėlio pėdsakais.... Man, su lyg keturračio pervažiuota širdimi, meilės romaną skaityti būtų koktu (švelniai pasakius), tad įsikimbu į detektyvus, kad atgauti pusiausvyrą ir negraužti savęs aklinoje tamsoje, kupinoje neigiamų minčių . Eilėje laukia antroji Lars Kepler rašyta knygą (trečiosios vis dar neįsigijau..), Tess Gerritsen pora knygų, Sharon Sala trilogija - pradžiai tiek ir pakaks, vis gi norėčiau knygų iššūkį pabaigti bent dviem trečdaliais iš sąrašo perskaitytų knygų, tad ir vien tik detektyvais apsikrauti nereikia...

Apie knygą. Gėda pelėda man, perskaičiau prieš porą mėn. tačiau aprašau tik dabar.. Knygos apimtis dažniausiai išgąsdina dėl galimybės jos tiesiog neperskaityti, tačiau tokioms populiarioms knygoms tai visiškai negręsia. Jei jau sugebėdavau vakarais po 100psl perskaityti vienu prisėdimu, tai daug reiškia, nes jei knyga neįdomi - nejučia imu skaičiuoti puslapius, kiek liko iki skyriaus pabaigos/iki pačios knygos pabaigos. Beskaitant būdavo ir kraupu, ir baisu, ir norėjosi tiesiog įsikąst į krumplius, nes knygos įvykių įtampa mane užvaldydavo visais šimtu procentų. O gal ir daugiau. Kartais ir su baime imdavau, nes reikdavo skaityti situacijų kulminacijas, kurios būdavo greitai besiplėtojančios.

Bet kam, kuris dar nėra skaitęs šios - visiškai rimtai rekomenduoju - įvykių gausybė, pradžioje pasipila daug veikėjų, tad nori nenori turi gilintis ir nepamiršti svarbių detalių. O kur dar knygos teikiama galimybė atpalaiduoti save ir protą nuo darbų..

Jo Nesbø "Pentagrama"

Ketvirtoji 2013-ųjų knygų iššūkio knyga.

Jo Nesbø - milžiniško populiarumo sulaukęs norvegų rašytojas, muzikantas ir dar kažkas, parašė 7 knygų ciklą apie detektyvą Harį Hūlę, mano skaitytoji yra 5 ciklo knyga.

Kol buvau nepradėjusi skaityti šios knygos, buvau labai skeptiška, kad jei populiari knyga, nebūtinai ji patiks ir man. Tačiau.. Pradėjau skaityti ir per vieną dieną perskaičiau apie 300psl - sekmadieniui toks laiko leidimo būdas pats tas. Puslapiai verste vertėsi, akys lakstyte lakstė, norėdamos aprėbti kaip galima daugiau pastraipos, save vis ramindavau nuo nekantrumo, nes vis taikydavausi užmesti akį į žemesnes eilutes, kad sužinočiau tolimesnius įvykius, nes rodėsi, kad įtampa įtrauks ir nepaleis.. Tiesiog sunku atsiplėšti nuo tokio įtraukiančio detektyvo, bet dėl darbų vėl prisėdau tik po poros dienų, ir skaitydavau prieš miegą, dėl ko, vėliau buvo sunkoka užmigti..

Knyga nenuobodi, kupina įtampos, daugybės įvykių. Nužudytieji, šalia jų randami penkiakampiai deimantai, kas penkias dienas, penktuose aukštuose. Autorius vis mėgindamas supainioti, įpina vis daugiau ir daugiau detalių, dėl kurių reikia vis galvoti - "Ar jau šitas bus žudikas?". Taip pat istorijoje įpinta ir kontrabandos tema, kai policijos pareigūnai ne visada atstovauja šviesiąją pusę.

Pabaiga buvo daugiau nei netikėta - nes žudikas buvo tas, kuris atrodė yra pats nekalčiausias šioje istorijoje. Ir dar ilgai galvojau, kaip detektyvui Hariui Hūlei sekėsi visą šitą painiavą išmazgyti. Knyga tikrai patiko, ir būtinai rekomenduosiu kaip vieną geriausių skaitytų knygų kitiems.

Andrėja "Dvigubas žaidimas"

Trečioji 2013-ųjų knygų iššūkio knyga.

Mona - elitinė prostitutė, prikaustanti kiekvieno vyro žvilgsnį, pakliūva į keblią padėtį, kai po jos susitikimų su klientais, jie randami negyvi. Linas - savimi pasitikintis tyrėjas, neketina taip lengvai paleisti Monos, ir viena iš jo versijų, kad Mona - žudikė. Tuo pačiu metu Linas susipažįsta su visiškai pilka pelyte, storais juodais akinių rėmeliais dėvinčia Simona. Šių trijų žmonių likimai susipina į vieną giją, kurios atomazga nustebins kiekvieną skaitantįjį.

Sveikintina, kad šį kūrinį, ir gana sumaniai, parašė lietuvių autorė.
Skaitant knygą, kliuvo neaiškus laiko pasiskirstymas, neidavo suprasti ar savaitė, ar kelios dienos praėjo. Pačioje pradžioje atrodė, kad žudikas aiškus, ir net nusivyliau tokiu greitu atskleidimu, ir kad knyga liko be intrigos. Tačiau, po kelių dešimčių puslapių paaiškėjo, kad mano spėjimas buvo labai klaidingas. Įvykiai vykdavo dar painiau susukdami intrigos kamuolį.
Puikus romantinis trileris/detektyvas, kuris pateikė ir meilės bei romantikos akimirkų, suteikė smagių akimirkų skaitant, kai visiškai nesinorėjo atsitraukti. Ypač malonu, kai akys ir pirštai drauge skuba versti vis kitą knygos puslapį. Net ir trumpam ją padėjus į šalį, norėdavosi kuo greičiau grįžti ir vynioti įvykių kamuolį.
Skaitant neretai jusdavau įtampą ir džiaugsmą kartu su knygos herojais, ir buvau labai nustebinta 270psl. atsitikusio įvykio, kai paaiškėjo (labai negražiai padarysiu, kad išplepėsiu, bet tai mane tikrai labai nustebino, nes apie tai nebuvau pagalvojusi, tad, kas nori išlaikyti intrigą, ir patys perskaityti - toliau neskaitykite ;) ), kad Mona ir Simona yra vienas ir tas pats asmuo... Na neveltui "Dvigubas žaidimas", bet pavadinimo prasmės bandžiau ieškoti kituose dalykuose.
Visai prie pat pabaigos taip pat buvo įtampos, kai įvyko mirtį nešantis įvykis, ir mintyse man šmėstelėjo mintis : "Negi ši istorija neturės laimingos pabaigos?...", bet viskas baigėsi gražiai ir laimingai - Lino ir Simonos meile bei gražia draugyste.
Rekomenduoju, nes malonu skaityti, puiki istorija, kuri pateikia staigmenų, mažas knygos formatas užtikrina galimybę ją turėti visur su savimi, ir aš ją perskaičiau per vieną dieną, pertraukas užpildydama dienos darbais.

Nicola Marsh "Vintažo karalienė"

Antroji 2013-ųjų knygų iššūkio knyga.

Čeisas beprotiškai myli savo seserį Kerę, tad nuoširdžiai užsiėmė rūpintis jos mergvakariu. Užsukęs į vakarėlių organizatorės Lolos Lombard parduotuvėlę "Rinkis retro", Čeisas abstulbsta nuo merginos išskirtinumo ir moteriškos figūros. Jis pasiryžta sužavėti mielą ir drovią Lolą.

Kaip ir visuose romanuose, taip ir čia veiksmas beveik aiškus - žvilgsniai susitinka, atmosfera įsielektrina, o vėliau seka žaidimas - nebučiuok manęs, nes nenoriu palūžti, aš juk tvirta moteris. Vėliau pasiduodama silpnybėms, gailimasi, atsitraukiama, kol galiausiai kažkuris eina atsiprašymo/susigrąžinimo keliu.

"Vintažo karalienė" romanas sumaniai įpintas į žavius retro rėmelius, kurie skaitant tekstui teikia malonaus, senove dvelkiančio prieskonio. Iš tikrųjų, iš šio romano galima pasisemti idėjų realaus vakarėlio surengimui, ir nebūtinai retro tema - persirenginėjimai retro rūbais, fotosesija, etiketo, šokių, valgio gaminimo pamokos, retro aprangos gudrybių paaiškinimas ir panašios pamokėlės.

Pabaiga žavi, saldi ir romantiška.. Meilės romaną skaičiau po ilgokos pertraukos, tad tas saldumas buvo vietoj deserto, skanu :)

Sofi Oksanen "Valymas"

Pirmoji 2013-ųjų knygų iššūkio knyga.

Antroji pažintis su šios autorės kūryba. Ir tikrai nenusivyliau. Įtraukianti istorija, sovietiniai laikai, o ypač aktualu tai, kad ir apie kaimynų bėdas(estų), kad ir romane, norisi sužinoti. Džiaugiuosi susipažinusi su šia ir prieš tai skaityta "Stalino karvės" knyga, suteikė daug apmąstymų ir kažkiek suteikė platesnį požiūrį. Knygoje vis būdavo įterpiami a la dokumentai iš socialistinės Estijos archyvų - kas sekamas, kas verbuojamas, kas apklausiamas. Man patiko, kad į šią, maždaug 50 metų trukusią istoriją, buvo galima pažiūrėti iš kelių kampų. Ir žinoma, pabaiga nustebino, ir žinoma patiko, kai viskas buvo išnarpliota ir Zara išgelbėta su visam.

Aprašymas:

Romane „Valymas“ atskleidžiama dviejų kartų moterų istorija.
Vieną dieną Alydės Trū namų kieme atsiranda dvidešimtmetė rusė Zara – prekybos žmonėmis auka, kuri smarkiai sutrikdo vienišos namų šeimininkės gyvenimą. Estija neseniai paskelbusi nepriklausomybę, o Alydės Trū sąžinę slegia pokario metų išdavystė, į kurią ją pastūmėjo beviltiška, tragiškai pasibaigusi meilė sesers vyrui. Ta jaunystės klaida nulėmė ne tik visos Alydės šeimos, bet ir tolesnių kartų gyvenimą. Pamažu aiškėja, jog abiejų moterų likimai neatskiriamai susipynę nuo seno.
Įtempto siužeto romane subtiliai pasakojama atsikuriančios Estijos, spaudžiamos tiek komunistinės praeities, tiek laukinio kapitalizmo, istorija, parodomas šalies pokaris, keliamos meilės, smurto, bejėgiškumo ir dabarties šaknų praeityje temos.

Įvertinimas: 10/10

Kaina: iš bibliotekos

Leidimo metai: 2010

Puslapių skaičius: 304p.

200-asis įrašas ir knygų išūkiai : 2012 ir 2013

Šį kartą sutapo, kad jubiliejinį įrašą skirsiu knygų iššūkio temai.
Nors 2012-ųjų išūkio nebaigiau kol kas, bet labai tikiuosi, kad pavyks įveikti, ir paskutinėmis dienomis papildysiu tinklaraštį knygų apžvalgomis.

Ilgai nelaukus, ėmiau ir sudariau 2013-ųjų metų knygų iššūkio sąrašą, kuris yra atskirame puslapyje, štai čia .

Ateinantiems metams knygas rinkausi pagal tai, kad norėčiau perskaityti naujas turimas knygas ir dar keletą iš bibliotekos, kurios man pasirodė įdomios. Tiesiog žinojau, kurios knygos pas mane neperskaitytos, tas ir ėmiau įtraukinėti. Noriu savo asmeninę bibliotekėlę turėti bent daugmaž perskaitytą - štai toks mano ateinančiųjų - 2013-ųjų metų - iššūkis. Sėkmės dalyvaujantiems ;)