Mane paviliojo šios knygos nugarėlė: "kritikai rašo, kad šį romaną turi perskaityti visi". ir knygai dėjau dideles viltis, kad bus nepaprastai įdomi. Ji nebuvo tokia, kokios aš tikėjausi, bet susimąstymų skaitant bei perskaičius tikrai sukėlė. Skaitymas buvo paprastas, nesudėtingas, artimas, nes knygos herojės moterys.
Knygos nugarėlė
Mirus Bertai, Irisė paveldi jos namą. Po daugelio metų ji vėl atsiduria sename močiutės name, kuriame būdama maža atostogaudavo ir žaisdavo su savo pussesere. Irisė vaikštinėja po kambarius ir sodą – po prarasto laiko pasaulį, kuriame raudonieji serbentai per vieną naktį virsta baltaisiais, iš jų verdama konservuotomis ašaromis vadinama uogienė, po pasaulį, kuriame du kartus per metus pražysta medžiai, dingsta kaimai ir gyvena moterys, leidžiančios kibirkštis. Dabar sodas sulaukėjęs. Ar gali Irisė priimti šį palikimą?Ji akis į akį susiduria su savo prisiminimais. Jai ima atrodyti, kad egzistuoja įvairios užmaršties formos. Prisiminimai – viena jų.
Tik išėjusi knyga Vokietijoje tapo bestseleriu, jau išversta į kelias kalbas. Kritikai rašo, kad šį romaną turi perskaityti visi. Jo autorė Katharina Hagena (g. 1967) studijavo anglų ir vokiečių kalbas Marburge, Londone, Fraiburge. Dirbo Džeimso Džoiso fonde Ciuriche, Dublino Trinitykoledže ir Hamburgo universitete. Šiuo metu yra nepriklausoma rašytoja, gyvena Hamburge.
Mano nuomonė
Knygoje pinasi trijų kartų moterų likimai, įvykiai nagrinėjami jauniausios merginos Irisės kaip dukters/anūkės akimis. Knygos pradžia nebuvo man tokia įdomi, kaip įkopus į vidurį bei pabaigą, nes pradžioje daugiausiai pasakojama apie namą bei Irisės veiksmus. Toliau tiesiog norėjosi skaityti, tai it slapta galimybė pamatyti vienos giminės istorijas, kurios panašios į mažos ar didelės daugumos mūsų. Išties, kai kuriuose puslapiuose labai išgyvenau kartu su Irise ar kitomis moterimis, nes knygoje galima rasti daugiau negu sakinius, skaityti tarp eilučių, čia galima atrasti kažką panašaus ir į tai, kas vyksta daugumoje giminysčių. Taip pat knygoje įpinta ir meilės istorija, kad viskas nesisuktų vien tik apie moterų giminaičių santykius.
Nenoriu per daug išduoti knygos turinio, tad šią knygą rekomenduočiau moterų (galima ir vyrų) auditorijai, kurioms smalsu įsilieti į trijų kartų moterų gyvenimus, kurioms įdomūs moteriškų giminystės santykių niuansai bei galimybė pažinti daugiau asmeniškumų, kurių būna tarp mūsų, mūsų giminaičių, mūsų draugų giminysčių ir t.t. Taip pat rekomenduočiau ir romantikėms skaitytojoms, nes aprašyta gan savotiškai įdomi pažintis, peraugusi į pagrindinės herojės meilės istoriją.
Kaina: 2,90lt (0,84eur), 2010m., 286psl.
Įvertinimas: 8/10 .
Toliau pateiksiu teksto citatų, kurios kalba apie knygos heroję, jos charakterį ar tiesiog kitus įvykius. Tad norinčioms šią knygą skaityti - toliau geriau nežiūrėti :)
 |
| Herojės keistas santykis su laiku, ji turėjo tikslų biologinį laikrodį |
 |
| Herojė, neatsivežusi savų rūbų, naršė po savo tetų bei mamos mergautines spintas, tuo pačiu prisimindama, kada jas vilkėjo, kokiomis progomis |
 |
| Tetos Ingos keista savybė - elektrinimasis bei kitų "nutrenkimas", nes ji tokia buvo |
 |
| Pastraipa iliustruoja, kad privaloma pareiga yra aukščiau paties žmogaus tikslų. Bet ar taip turi būti? |
 |
| Herojės požiūris į alkoholį. Vėliau tekste ji jį vartoja, tačiau vis prisimindama proto aptemimus. |
 |
| Močiutės Bertos liga. |
 |
| Atsiprašau už kokybę. Šioje pastraipoje radau, kad vienai iš seserų paliekama didžiausia atsakomybė bei sergančios motinos priežiūra. |
Jei skaitėte, pasidalinkite savo nuomone.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą